Danielius (Dama dama) – elninių šeimos žinduolis gyvūnas, kurio pagrindinė gyvenamoji vieta – Europos žemynas, bet yra paplitę Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Pietų ir Šiaurės Afrikoje, Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje. Danieliai savo išvaizda yra panašūs į dėmėtuosius elnius ir stirnas – tik šiek tiek mažesni už elnius ir didesni už stirnas. Danieliai patinai sveria apie 100 kg, o patelės maždaug 60 kg.
Į Lietuvą danieliai buvo įvežti ankstyvaisiais istoriniais amžiais, tačiau apie XVI a. buvo visiškai išnykę. Nuo XVII iki XIX a. Lietuvoje danieliai buvo auginami dažniausiai dvarų parkuose. O apie aštuoniasdešimtuosius XX a. metus į Lietuvą iš Europos buvo atvežta 90 danielių, kurie vėliau buvo paleisti gyventi į miškus. Danieliai veisiami ir auginami dėl grožio ir medžioklės tikslais.
Danielių auginimas ir plitimas Lietuvoje
Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, danielių populiacijos auginimu užsiėmė ne tik miškininkai, bet ir kai kurie ūkininkai.
Danieliai yra sėslūs gyvūnai, vasarą jie mėgsta ganytis miško pievose ir pamiškėse, o žiemą – jaunuolynuose, krūmynuose bei atželiančiuose kirtimuose. Norint padidinti danielių populiaciją, juos reikia papildomai šerti.
Danieliai vidutiniškai gyvena 15-18 metų. Patinai vienas prieš kitą konkuruoja ragais, todėl tarp jų dažnai vyksta grumtynės. Jų metu išvejami silpnesni ir jaunesni patinai, o patinas – nugalėtojas su keliomis patelėmis lieka viename būryje. Danieliai poruojasi rugsėjo-spalio mėnesiais. Jų patelės gimdo vasaros pradžioje ir atsiveda 1-2 jauniklius.
Danielių medžioklės ypatumai
Danielių medžioklė, kaip ir bet kurios kitos gyvūnų rūšies medžioklė turi būti reglamentuojama ir vykdoma taip, kad nedarytų neigiamo poveikio biologinei įvairovei, būtų pagrįsta biologinės įvairovės apsaugos ir konfliktų valdymo poreikiu, užtikrintų kiek galima etiškesnį elgesį su medžiojamaisiais gyvūnais.
Danieliai – nedažnai medžiojami gyvūnai Lietuvoje, nes jų populiacija nėra didelė (pvz.: 2005–2006 m. buvo sumedžioti 7, 2009–2010 m. – 49 danieliai). Medžioklės sezono metu patinai medžiojami nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d., o patelės ir jaunikliai nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Susidomėjimas danieliais ir jų medžiokle yra nemažas. Danieliai – taurūs gyvūnai, vertinami kaip medžioklės trofėjus ir yra kiekvieno medžiotojo svajonė. Tačiau labai svarbu mokėti atpažinti danielių. Nuo kitų elninių gyvūnų jie skiriasi uodegos ilgiu bei jos judrumu (tokiu būdu atbaido uodus, muses ir kitus kenkėjus). Kuomet danielius pajunta jam gręsiantį pavojų, uodegėlę ištiesia horizontaliai, esant ramybės būsenoje – ją nuolat judina. Bėgdamas nuo pavojaus, uodegą laiko iškeltą vertikaliai, taip įspėdamas kitus gentainius. Dar vienas danielių išvaizdos išskirtinumas – išilgai nugaros einanti ryški juosva juosta, besitęsianti per visą uodegą.
Daugelio Lietuvos regionų medžiotojai formuoja bei gausina naujas danielių populiacijas, o vėliau sėkmingai medžioja. Lietuvos danielių medžioklės trofėjai nors ir reti, bet vertinami itin gerai. Rekordiniai danieliaus ragai – 2017 m. Anykščių rajone sumedžioto gyvūno ir įvertinti net 195,42 balo CIC.
Danielių trofėjinės savybės
Iš trofėjinių danielių ragų gaminami papuošalai, peilių kotai ir net dekoratyviniai baldai.
Danielių jaunikliams pirmieji ragai išauga sausio mėnesį ir maždaug po 9,5 mėn. yra numetami. Vertingiausi laikomi aštuntųjų-dešimtųjų metų ragai. Visai susiformavę ragai yra iš labai kieto kaulo. Apie 100 kg sveriantis danielius užaugina iki 3 kg svorio ragus. Danieliaus ragų vainikas gali būti V ir U raidžių, širdies arba kriaušės formos.
Kasmet, pasibaigus raguotų žvėrių medžioklės sezonui, vyksta medžioklės trofėjų apžiūros įvairiuose Lietuvos miestuose. Visi trofėjai būna sunešami ir vertinami kompetetingos komisijos, kuri nagrinėja, ar žvėris buvo tinkamai sumedžiotas, ar ragai ir kiti trofėjai gali pretenduoti į kas tris metus vysktančią medžioklės trofėjų parodą mūsų šalyje.
Danielių mėsa taip pat labai vertinga ir kokybiška, nes nėra tokia sausa kaip stirnos ar elnio.
